Žodžiais mylėti Gimtinę gražu, bet darbais dar gražiau ir prasmingiau...

Jūsų , illi, mintys kaip paprasat yra sunkiai atremiamos. Gimtinės iš tikrųjų nepasirinksi, o štai Tėvynę- kodėl gi ne? Nemažai išvykusių iš Lietuvos po kažkiek metų , ko gero, taip ir pasakys - mūsų Tėvynė Australija. Beje, per apsirikimą eilėraštį pavadinau ne taip, kaip reikėję- GIMTINĖ. Bet šis mano apsižioplinimas paties eilėraščio nei pagerina, nei pablogina. Ir jis liudija, kad esu mažesnės erdvės pilietis, nesutinkantis mane kaip tokį įpilietinti erdvėje net pagal savo paties įnorius.
Kita vertus, o apie Žemę argi negalima pasakyti, kad jos, kaip ir gimtinės, irgi nepasirinksi? Aš žinau, kur yra Australija ir, deja, nežinau, kur yra kita ar kitos planetos, turinčios panašią ar kitokesnę civilizacijas. Manau, protinga sutikti, kad toks mano nežinojimasd neneigia, kad jų nėra. Bet aš čia net ne apie tai. Aš apie savo gimtinę Šklėrius ir jo krašta, kuris yra man duotas gimimu ir nulibdęs tokį, koks esu. Ačiū Jam. Aš jo užmiršti nenoriu ir neketinu. O kad mes, žmonės esame skirtingi - akivaizdu.. Ir paukščiai po pasaulio dangų lekioja, bet kiekvieną pavasarį sugrįžta atgal, susirasdami net ir senasias savo gūžtas.
Argi - ne?