Jeigu reikėtų
tik vieną žodį tart
kaip palikimą –
nebūtų man sunku.
Tas žodis manyje išnokęs kaip ruduo.
Nei kelia jis dangun,
Nei vandenin skandina.
Bučiuoju jį,
Kai valgau duoną kasdieninę
Ir nieko
kito
čia nėra,
kas pradžioje nebūtų.
Nuo čia prasideda ėjimas iš namų,
Nuo čia ir – aš.
Nuo čia akmuo, žolė ir raidė...
Dangus ir Dievas
Irgi man prasideda nuo čia.
PRADŽIŲ tėvynė ji,
mano GIMTINĖ
Ir ŽODĮ – PALIKIMĄ
parašyčiau
jos vardu.