Santrauka:
Bejėgiai prieš laiką.
Nuryju, įsiurbiu kaip dusulį ir tvaiką
Tave dalim su dievišku maistu –
Esi man tėvas, mano rytas, laikas,
Kai nenorom Tavo dienon einu.
Kai spurda neišsemiami laukimai,
Sumišę su pažįstamais vardais:
Kam kūdikiai tik vakar vėstant gimę
Nežino, kad atodūsiais ateis –
Įsuks, išlaužys, kryžiumi palietę,
Paliks vienus su nerimo tvaiku –
Jie neš dar laiką kryžkelių paletėj
Ir klups, kaip įprasta, nuo jo maldų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-10-21 16:36:00
Karoče būsi suvalgytas. Tėvas tu man, rytas ar laikas - kartu su neišsemiamais laukimais ir pažįstamais vardais. Aktyviai besispardančius prieš vėją - įsuks, išlaužys, kryžiumi palietę... arba dar blogiau...
( prašau vertinti mano įvertinimą kaip geranoriškai nusiteikusio draugo pašmaikštavimą.)
Anonimas
Sukurta: 2006-10-04 09:34:37
audra, grėsmė...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-10-04 00:37:45
Prasmingas, vaizdingas, gražus, lyriškas, filosofiškas, mislingas (paslaptingas).