Nuryju, įsiurbiu kaip dusulį ir tvaiką
Tave dalim su dievišku maistu –
Esi man tėvas, mano rytas, laikas,
Kai nenorom Tavo dienon einu.
Kai spurda neišsemiami laukimai,
Sumišę su pažįstamais vardais:
Kam kūdikiai tik vakar vėstant gimę
Nežino, kad atodūsiais ateis –
Įsuks, išlaužys, kryžiumi palietę,
Paliks vienus su nerimo tvaiku –
Jie neš dar laiką kryžkelių paletėj
Ir klups, kaip įprasta, nuo jo maldų...