Po daugiabučio namo langu 
Porelė žvirblių 
          Gūžtą rengė. 
Kuokštelis samanų, pūkų – 
Perėt bus 
          Šilta ir jauku. 

Gangreit žvirbliukas atsirado 
Iš kiaušinėlio, 
          Meilės prado. 
Abu tėveliai rūpestingi 
Mažylio auklėti 
          Netingi. 

Menu, būrėja žvirblių sakė, 
Kad šitas žvirblis 
          Žvitriaakis 
Užaugs protingas ir gražus, 
Kiek į erelį 
          Panašus. 

Tėvelis daug ko jį išmokė: 
Straksėt, čirškėt, 
          Plasnot nuo stogo, 
Mamytė glaudė po sparnu 
Ir saugojo 
          Nuo katinų. 

Išstypo mažius ne pakrūmėj. 
Akelės jo dangaus 
          Žydrumo, 
Balselis, na, nelygint gaidžio, 
Nors čik či rik ir 
          Skamba čaižiai. 

Gaidys iškart jį pripažino, 
Kiemų lakštingala 
          Vadina, 
Nes čiauška ištisus metus, 
Toks savas, šalčiams 
          Pakantus. 

Visur jo pilna su gentainiais, 
Vis traukia savo 
          Smagią dainą, 
Kur vyšnios, žirniai ar javai... 
Nurinks, jei tik 
          Suvėlavai! 

Dažnai balutėj linksmas prausias, 
Visai nebodamas 
          Kaliausės, 
Kuri lyg ragana su šluota 
Į kuprą taikosi 
          Suduoti. 

Nebūtų žvirblio, to čirškaliaus, 
Kas padarytų 
          Miežių alų, 
Numintų pelėdaitei koją... 
Net mūsų žodžiai 
          Juo lakioja! 

Galbūt tiesa, tik biesas žino, 
Svetur be vizos, 
          Be leidimo 
Skraiduolis tas visur pritampa, 
Kaip ir lietuvis 
          Randa 
                  kampą.