Lietuvos pilietis
Po daugiabučio namo langu
Porelė žvirblių
Gūžtą rengė.
Kuokštelis samanų, pūkų –
Perėt bus
Šilta ir jauku.
Gangreit žvirbliukas atsirado
Iš kiaušinėlio,
Meilės prado.
Abu tėveliai rūpestingi
Mažylio auklėti
Netingi.
Menu, būrėja žvirblių sakė,
Kad šitas žvirblis
Žvitriaakis
Užaugs protingas ir gražus,
Kiek į erelį
Panašus.
Tėvelis daug ko jį išmokė:
Straksėt, čirškėt,
Plasnot nuo stogo,
Mamytė glaudė po sparnu
Ir saugojo
Nuo katinų.
Išstypo mažius ne pakrūmėj.
Akelės jo dangaus
Žydrumo,
Balselis, na, nelygint gaidžio,
Nors čik či rik ir
Skamba čaižiai.
Gaidys iškart jį pripažino,
Kiemų lakštingala
Vadina,
Nes čiauška ištisus metus,
Toks savas, šalčiams
Pakantus.
Visur jo pilna su gentainiais,
Vis traukia savo
Smagią dainą,
Kur vyšnios, žirniai ar javai...
Nurinks, jei tik
Suvėlavai!
Dažnai balutėj linksmas prausias,
Visai nebodamas
Kaliausės,
Kuri lyg ragana su šluota
Į kuprą taikosi
Suduoti.
Nebūtų žvirblio, to čirškaliaus,
Kas padarytų
Miežių alų,
Numintų pelėdaitei koją...
Net mūsų žodžiai
Juo lakioja!
Galbūt tiesa, tik biesas žino,
Svetur be vizos,
Be leidimo
Skraiduolis tas visur pritampa,
Kaip ir lietuvis
Randa
kampą.