Tarmės ir žmonės

Santrauka:
Žurnalistinis tyrimas.
Humanitarų ir apskritai sapiens mentalitetas nuo laikų Balzako „Prarastų iliuzijų“.
        Tolimais 2011 nudžiugau radęs „Žalioje Žolėje“, regis, stiprų tarmiškos kūrybos skyrių, reikšmingą veiklą toje srityje. Ir iškart pamačiau beveik be prošvaisčių prastą tarmiškų tekstų rašybą. Dėl nerūpestingo, nenuoseklaus, dažnai tiesiog juokingo užrašymo tie tekstai neperduoda nė pusės užrašomos tarmės ypatybių. O visai lengva būtų rašte priartėti prie tarmės dvasios ir skambesio.
        Pasvarstęs ir paruošęs pasiūliau aiškų visiems prieinamą būdą bet kuriai tarmei užrašyti, – visai priartėjant prie tikrojo tarmės skambesio. Siūloma rašyba tinka dabar pat, šiandien, jokių tyrimų nelaukiant pakankamai tiksliai tarmiškos kalbos faktus registruoti.
       Siūlymus paskelbiau svetainėje „Žalia Žolė“ ir kitur. Kai kurie rimčiau tarmiškai kuriantys suprato ir pasinaudojo tais siūlymais. Panašiai, ypač gražiai pastaruoju metu, rašo Raistinė, siūlymams pritaria Renata Kuršytė, nors praktikoje netaiko – bijo administracinio pobūdžio diskriminacijos.
      Smarkiai nustebino kai kurių svetainės moderatorių nesupratimas ir neigiama pažiūra... Laukiau, kad tarmių propagavimu susirūpinę asmenys džiaugsmingai sveikins išganingą rašybą. O čia – anaiptol: asmenys tie bandė ieškoti ir kelti nesamus trūkumus, nors nesugebėjo nurodyti nieko, ką reiktų tobulinti. Na, tai suprantama –nelengva patobulinti daugybos lentelę... Apreiškė ir nesąmonių lygio pastabų. Kilo klausimas: ką toks elgesys reiškia? Iš klausimo kilo žurnalistinis tyrimas, – juoba yra „Žolėje“ vietos publicistikai. 
      Eilėje straipsnių aiškinau siūlomo rašybos projekto principus, taip pat kritikavau žemaičių niekam tikusią „samogitinę“ rašybą. Sulaukiau ir teigiamų atsiliepimų, ir nesupratimo. Pirmiausiai tragiškai nesupratusio Azaro pastabos: „... neraikia ragint niveliuot tarmes. Teip vėl preisma pre bendrines“ – Azaras mato tiksliai atbulai – niveliavimą. Štai žemaičių „samogitinė“ rašyba – ta tikrai jau tapo bjauriai iškraipyta žemaičių bendrine. O Algmar siūlomoji leidžia atspindėti ir mažos patarmės, ir net rašančiojo asmenines kalbos  ypatybes – tai tiksli priešybė niveliavimui.
      2012-11-13  Azaras aiškino, jog turi painformuot, kad su Cieksu Žalbungiu dirba prie projektų, kuriuos įgyvendinus bus galima be didesnių pastangų tarmes užrašyt, ir su reikiamais ženklais. Taigi – abu su Žalbungiu dirba – niveliuoja..? Ir per pustrečių metų nieko padarę neparodė. Tąsyk atsakiau Azarui taip:
      Dviese dirbat tai, ką aš jau padariau ir parodžiau. Jei jau dirbat tokį kilnų darbą, tai natūralu būtų nudžiugti, pamačius bendraminčio rašinį. Gal galėtumėt kuo nors pasinaudoti. Algmar siūlymai dėl rašybos – rimti. Matysim, ką judu su Cieksu sukurpsit kitaip. Ženklelių reikšmes sukeisit? Manau, reikalo logika atves ten pat. O tuo tarpu Tamstoms derėtų – kaipo į tai gilinatės – derėtų rimtai, be bereikalingų emocijų, apsvarstyti ir komentuoti Algmar siūlymus.
      Tarmėmis plačiai neužsiimu, tik domiuosi. Savo indėlį jau padėjau – tinklapiuose. Jei naudingas – naudokitės, jei ne – tai ne. Jei komentuojate – komentuokite pagrįstai. Jei reiks – komentarus komentuosiu.
      Pagrįstai prieštaraujančių komentarų nebuvo, buvo niekiniai – panašiai kaip įžymusis Pranio asmenybės autoportretas: „Nereikėtų kreipti dėmesio į nebe pirmą Algmariuko nusipezėjimą šia tema. Tai tikriausiai nelaimingas žmogus, labai retai kuo nors besidžiaugiantis...“
      Vėliau dar moderatorė Karilė  pakartojo tinginčių gerai rašyti teiginį: gerai rašyti sunku, tai stengtis GERIAU rašyti nėra reikalo... – Pavyzdingai tuščias argumentas, nes Algmar rašyba nemažiau tiksli, kaip dialektologinė transkripcija, o prieinama maždaug šeštos klasės mokiniui.
 
       Daugiau buvo pritariančių komentarų, tad projektą pavadinau „Algmar tarmiška rašyba“ ir laukiu propagavimo – pagalbos vis dar nevykusiai tarmiškai rašantiems, – laukiu toliau tirdamas, kodėl to propagavimo stinga.  Tuo tarpu ir Ramunė Vakarė iškėlė klausimą – kodėl? Kodėl Algmar rašyba nepropaguojama, kai nei aniedu veikėju, nei mokslininkai nieko nedaro? Kodėl nesikreipus į mokslininkus? – klausė Ramunė.
 
                                                     B. d.
Algmar

2015-03-31 14:36:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2015-04-01 14:21:09

Nors ir ne itin palankiai paminėtas šičia, netapau dėl to gerbiamam Algmar'ui joks priešas; nesu susipažinęs su jo sistema, tad nei girti, nei peikti negaliu. Galėtų autorius kokią nuorodą "įmesti". Esu linkęs pasitikėti savo mokytojais (o A.Girdenis, "samogitinės" rašybos kūrėjas, buvo mano mokytojas), tad kitais variantais nelabai domėjausi. Atsiprašau, jei buvau pernelyg kategoriškas, tačiau man, kaip žemaičiui, jau egzistuojanti rašybos sistema atrodė priimtina ir mano tarmę atitinkanti. Aukštaičių rašybos problema, ko gero, sudėtingesnė.
Jau K. Marksas sakė, kad svarbiausia - viskuo abejoti. Pakomentuosiu, kai su Algmar'o sistema susipažinsiu. Tikrai, iš karto nereikėtų atmesti jokių ieškojimų, jie - progreso variklis. Belieka tik pagirti autorių už atkaklumą ir pasitikėjimą savim; tai svarbūs dalykai ką nors darant.

Vartotojas (-a): Raistinė

Sukurta: 2015-04-01 09:27:10

    Mūsų tarmės turi tokių garsų, kurių bendrinėje kalboje nėra. Dažnai susiduriame su kitokia, negu bendrinėje kalboje, balsių ilgumo sistema, su kitokiomis kirčiuotų skiemenų priegaidėmis. Todėl įprastinė rašyba gal nepakenks tik toms patarmėms, kurios nelabai nutolusios nuo bendrinės kalbos. Dialektologai naudoja specialią gana sudėtingą rašybą (fonetinę transkripciją), tačiau ir ten jeigu teisingai supratau nėra "vieningų visiems atvejams" ženklų. Gerai, kai tarmiškai parašytas tekstas yra sukirčiuotas.Gal ir sudėtinga skirti priegaides, tačiau tuomet vertėtų bent jau pažymėti kirčio vietą. Nesukirčiuotas tekstas praranda didesniąją dalį vertės. Na, o jeigu rašome kaip norime tuomet reikia tikėtis, kad supras tik "savos teritorijos" skaitytojas. Bet juk tikimės daugiau, ar ne? O juk skiriasi ne tik atskirose teritorijose gyvenančių žmonių kalba, skirtumų galime pastebėti net tame pačiame kaime tariant vieną ir tą patį žodį. Na, atrodo jau dzūkas dzūką turėtų teisingai perskaityti, tačiau neseniai man vienas dzūkas parašė: "Matiau ir girdėjau kap tu skaitei savo "Baidzyklū". Ooooo...Bet aš neskaitiau "Baidzyklū"! Aš gi skaitiau „Baidzỹkły". Gerai, jeigu turime galimybę įgarsinti tarmiškai parašytą kūrinį. Tačiau klausantis ir stebint rašybą  daug kur pamatome neatitikimus.  Gera tema, aktuali tema. Ačiū, Algmar:)

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2015-04-01 07:31:01

Nežinau, ar paguosiu, bet retai kuris sukaulėjusiomis kremzlėmis žmogus yra toks žingeidus, kad uoliai ko nors naujo mokosi...Kita atmetimo priežastis gali būti elementarus egocentrizmas - juk sukurti savo sistemą yra tam tikras garbės reikalas, jei jaučiamas potencialas...Kitas dalykas, ar norai ir galimybės sutampa... Aš susidūriau su Jūsų aptariama problema, kai bandžiau rašyti tarmiškai, bet tuo metu tiesiog nežinojau, kur ieškoti informacijos tuo klausimu...Dabar, kai tarmė manyje beveik sudilo, lyg ir neliko pačios reikmės. Džiaugiuosi, kad gilinatės į tokias sferas ir darbuojatės. Kuo geriausios sėkmės.