Santrauka:
Ant sijono klosčių
Atrodytų, esi mažytė.
Bet kas tuo gali patikėti?
Regiu ir pats,
kaip glaudžiasi gimtinė
prie Tavo lūpų,
prie krūtinės,
kaip upės atplaukia,
kalnai užauga...
Mažoj širdelėje – daininga paukštė.
Ir sužinau – didžiausia
(ir gražiausia)
Pasaulyje šalis – Žemaitija.
Ir aš iš Tavo žodžių augu –
kasdien didesnis ir didesnis.
Ir jau, atrodo, reikia šaukti:
– O debesie, pakilk aukščiau,
man nuo galvos kepurės
nenumeski.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-10-02 10:44:05
O Žemaitija, graži esi ne tik savo pasakiška gamta ,bet ir nuostabios sielos žmonėmis žemaičiais...daugiau tokių šviesių dvasingų eilėraščių apie Žemaitiją ...labai reikia...
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2006-10-02 09:32:15
vyriškai taip...