XXIV
Kaip dar ilgai reikės kliedėti,
kalbėti sau, savim, kalbėti taip,
kuomet ir pats nesupranti,
tačiau, atrodo, būtent taip nokinasi Mintis;
vėl atsiranda aplinkybė, kai suvoki
ją įsiraizgiusią ir tapusią
tavos būties dalim,
kai tu su ja – Visur,
kaip patarlė, klajojanti po žmones,
po jų tautas, kalbas,
po jų gyvenimų tikrovę...
Išties nesidrovėdamas sakau:
labai norėjau sužinoti,
kokiais parametrais į Visagalį panašus.
Dabar nuščiuvęs vaikščioju po Žodį
ir vėlgi – ko tik čia nesurandu?
Net supratimą, kad ESU VISUR.
Išnyko abejonė, ar taip būti gali?
Ir Visagalis šypsosi
į Bibliją, parodydamas žodžiais:
Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo paveikslą.
Paveikslas –- pagal Dvasią, jos galias.
Atrodo, kaip galėjęs šito nesuvokti?
Taip paprasta, taip aišku,
kad...
Dėkoju tau, Slaunus Žolynai, o Rugy,
ir suprantu, kaip tau nelengva mano kūną panešioti,
parūpinti vandens,
paduoti duonos gurulį,
krūtinei – oro gurkšnį.
Sugrįžęs apkabinsiu dangumi,
tada, manau, ir sužinosiu,
ar Dvasiai didelė auka
įeit į kūną ir pabūti žmogumi?
Tik nemanyk, Slaunus Žolynai, o Rugy,
kad šitaip greitai užmiršau
savo paties turėtą kūno dalią.
Tačiau man ji –
nuo lopšio jo, nuo vystyklų
Iki jo mirštančio, iki senatvės,
kuomet, Slaunus Žolynai, o Rugy
ir šuo taip kariamas pripranta...
Negi galėjau pasirūpinti žinia,
kokias parametrais į Visagalį panašus?
Sakau, sugrįžęs apkabinsiu dangumi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-03-02 22:31:50
Labai labai...kiek reikia iškabint visko, kad žodžiai išmintimi gultų...
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2015-03-02 12:30:15
Gražiai rašote. Rodos kiekvienas žodis yra svarus ir reikalingas.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-03-02 11:43:27
Kaip dar ilgai reikės kliedėti,
kalbėti sau, savim, kalbėti taip,
kuomet ir pats nesupranti,
tačiau, atrodo, būtent taip nokinasi Mintis
Kito kalboje ir pašaliniam kai kas suprantama, bet nokintis tenka kiekvienam pačiam.