Santrauka:
Iškilios asmenybės ne visada mėgstamos, joms galvos „nušienaujamos", kad taptų kaip visi.
Diena naktin, ilgyn šešėliai,
Saulėlydis lyg židinys.
Nerimsta mintys susivėlę,
Kaip paukščiai prietemon
nuklys.
Dienų dėlionė, sapno vėjai,
Kai į save tam pareini,
Kad iš vidaus ištrūktum vėlei,
Nesikūrentum
lyg ugny.
Kai ilsis šaukštai, švarios kojos,
Išspjauna lūpos „Blend-a-med“,
Kai mintys poterius sijoja
Kaip vakar, šiandien,
kitąmet,
Tau tramdomieji atplasnoja,
Prokrusto lova paklusni
Išlygins kuprą, trumpins kojas,
Nubusi rytą
kaip visi.
Nekvaršins mintys įkyruolės
Atokvėpyje tarp darbų,
Ir būsi lyg iš medžio puolęs,
Taps niekas niekad
nesvarbu.
Kasdienės nuobodos kartosis,
Akims nerasdamos žmogaus,
Tik, jei iškils į dangų nosis,
Kaipmat likimas
nušienaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-02-16 15:58:09
tekstas labai iškalbingas
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2015-02-15 17:22:57
Sada tai sada, bet aš žinau žvirbliuką, jis vidutinybei nepriklauso. O peštis moka. Ant kojos kaip pelėdai neužminsi. Kartais jam dėl to labai skauda, net čirkšti liaujasi ir bando pasislėpti.