Diena naktin, ilgyn šešėliai,
Saulėlydis lyg židinys.
Nerimsta mintys susivėlę,
Kaip paukščiai prietemon
                      nuklys.
 
Dienų dėlionė, sapno vėjai,
Kai į save tam pareini,
Kad iš vidaus ištrūktum vėlei,
Nesikūrentum
                      lyg ugny.
 
Kai ilsis šaukštai, švarios kojos,
Išspjauna lūpos „Blend-a-med“,
Kai mintys poterius sijoja
Kaip vakar, šiandien,
                       kitąmet,
 
Tau tramdomieji atplasnoja,
Prokrusto lova paklusni
Išlygins kuprą, trumpins kojas,
Nubusi rytą
                      kaip visi.
 
Nekvaršins mintys įkyruolės
Atokvėpyje tarp darbų,
Ir būsi lyg iš medžio puolęs,
Taps niekas niekad
                       nesvarbu.
 
Kasdienės nuobodos kartosis,
Akims nerasdamos žmogaus,
Tik, jei iškils į dangų nosis,
Kaipmat likimas
                       nušienaus.