Santrauka:
Šioks toks proginis
Tu nepieški manęs, jau nepiešk.
Lai išliksiu, koks miręs anksčiau
(Bent prieš trisdešimt metų).
Tačiau nemažai poterėlių kalbėčiau į tavo sveikatą,
Jei nupieštum, kai jaunas buvau –
(Dar prieš trisdešimt metų).
Ten, prie Ūso balos,
Plaikstosi vėjuose kapas
Šešiolikmečio manęs.
Ateinu kartais.
Prikelti kaip Kristaus nereikia.
Dievagojasi meile
Ir netiki net,
Kad šitaip numiręs kadaise.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-30 15:14:34
O, išradingai progą pažymit... jau mąstymo nesumaišysi su niekuo. Tai tik Pelėdos- išminties kalba...
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-01-29 23:19:05
Kurį čia dabar vertint....vienas kitą papildėt. Gražu. :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-29 23:07:45
Tu nepieški manęs, jau nepiešk –
Lai išliksiu, koks miręs anksčiau.
Mano trisdešimt metų neliesk –
Juos kažkur praeity išbarsčiau...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-29 20:17:10
išmintingas kalbėjimas, mane tiesiog paliečia, išbudina , priverčia giliau mąstyt.Taip išmintingai kalba tik šis autorius.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-01-29 11:51:39
Išlieka vidinis prieštaravimas tarp būties ir amžinybės. Man patiko mintis,spalvingai aprašyta.Net susimąsčiau.