Nedžiūstantys sodai

Kibiais pirštais rudi apyniai
Raizgė gyvą, bet džiūstantį sodą...
Kaip tai buvo seniai...
............................................................
Neseniai
Man dėl to vėlei širdį susopo.
 
Ir vėl sapno margam sūkury
Sugrįžau ten, kur šaknys dar likę,
Nors tik vėjai visi keturi
Pusto dirvą, sodybos išnykę...
 
Ir nėra jau tenai avilių,
Vyšnios tos, kurią tėvas sodino,
O iš pusių visų keturių –
Tiktai plynės, tik varganos plynės.
 
Tai kur šaknys, sakysi, tada?
Juk vien akmenys, smėlis ir pusto...
.................................................................
 
Atminimai žirgų zovada
Kartais grįžta prie gimtojo būsto,
Nes keliai tebėra...
Tik giliai.
Ten – ir šaknys.
Dėl to šitaip sopa,
Kad vėl kvepia medum aviliai,
Baltai žydį nedžiūstantys sodai...
kaip lietus

2015-01-23 00:02:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Viltenė

Sukurta: 2015-01-23 23:48:04

Dramų nerašyk...rašyk kaip rašai :)))

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-01-23 11:08:28

duoklė praeičiai...puikiai išsakyta

Vartotojas (-a): Raskila

Sukurta: 2015-01-23 10:33:48

liūdna.... bet parašyta labai gražiai

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2015-01-23 10:33:03

Vis pastebiu, kad autorius randa vis retesnius, nenaudotus žodžius rimui pagauti, puikus kūrinys, spalvingas sodriomis metaforomis. Ačiū.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2015-01-23 09:42:13

Skausmingą temą lieti. Sopančią...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2015-01-23 06:19:32

Ir galima, matyt, būtų paklausti savęs: kas dėl to „kaltas“, priežastys kokios?

Manau, kad  gyvenimas. Betgi vėl, ar galima jį „kaltinti“, jeigu jis suteikė galimybę pasirinkti išeitį būti, kur geriau? Dar ir dabar galėčiau grįžti, bet suprantu, kad taip neatsitiks. Nors nesu kažkur svetur nuklydęs, o tik už 120 kilometrų. Anksčiau papriekaištaudavau išeivijai, kad ji — išeivija. Dabar jau ne.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2015-01-23 00:13:40

Vai, kaip užkabino giliai...