Kibiais pirštais rudi apyniai
Raizgė gyvą, bet džiūstantį sodą...
Kaip tai buvo seniai...
............................................................
Neseniai
Man dėl to vėlei širdį susopo.
 
Ir vėl sapno margam sūkury
Sugrįžau ten, kur šaknys dar likę,
Nors tik vėjai visi keturi
Pusto dirvą, sodybos išnykę...
 
Ir nėra jau tenai avilių,
Vyšnios tos, kurią tėvas sodino,
O iš pusių visų keturių –
Tiktai plynės, tik varganos plynės.
 
Tai kur šaknys, sakysi, tada?
Juk vien akmenys, smėlis ir pusto...
.................................................................
 
Atminimai žirgų zovada
Kartais grįžta prie gimtojo būsto,
Nes keliai tebėra...
Tik giliai.
Ten – ir šaknys.
Dėl to šitaip sopa,
Kad vėl kvepia medum aviliai,
Baltai žydį nedžiūstantys sodai...