Santrauka:
Kai yra lietus ir kaip lietus, neabejoju, kad bus ir okeanų (ne „bezdelnykai“ gi
abu), bet , manau, svarbu pasirūpinti, kad nesušaltų.
Nenorėjęs sušalti,
šildžiau žiemą
prie snaigės, ugnelę sukūręs.
Nedidukė.
Ir širdis juk taip pat
n e d i d u k ė.
Ir atėjo lietus.
Padavė irklą į ranką.
Pats prisėdęs,
apkabino žariją.
Šilta, sako,
šilta ir gera.
O ten, danguose,
nors ir Dievas arčiau,
visos žvaigždės subirę,
o regi, kaip... su su sušalęs.
– Ką man veikti su irklu, lietau?
– Okeanų dar bus.
Laukti, kol valtis atplauks
ir prie snaigės ugnelę kūrenti,
nes ir jie kaip dievai
į Arktiką, į Antarktiką geba įšalti,
į kalnus įšliaužti ledynais aukštais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-23 00:47:39
Patinka man jūsų minčių okeanai...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-01-22 23:01:43
Stipriai pasakyta...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-22 20:45:24
Negirsiu. Tiesiog pasiimsiu, nes lietus, kaip ir lašas, yra gyvybės pradas. Kada nors, kada mūsų nebus, o Žemė mirs ir vėl gims iš naujo, ji gims būtent ten.
Apie kaip lietų šįsyk nutylėsiu, čia jau kita tema :)))
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2015-01-22 14:05:19
Taip, net ir lašas yra vandens jėga. Tiktai galbūt mažiausia jo galimybė...
Puikios eilės!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-22 10:43:56
nepaprastai gražu ir išmintinga