Santrauka:
Paprastai gaunu pastabų, kad galima apsieiti be vieno arba kito posmo ir eilės dėl to nenukentės. Sutinku. Tačiau tokiu atveju aš rašau jau kiek kitokiu stiliumi, o čia yra... na, tiesiog kitokia lyrika. Toji, kuri turi ne tik kažką, ką noriu (na, nežinau ar sugebu) pasakyti, perteikti, tačiau ir parodyti, palyginti.
O taip tykiai, o taip liūdnai
Upė saulę savim pagirdė,
Melsvi gėrė rasas lubinai
Ir girgždėjo prie gryčių svirtys.
Tartum lauktų tvankios nakties –
Ar vanduo tąvakar pabrango?
Taip norėjos tau ranką ištiest –
Tokią šiltą vidudienio ranką.
Juk tada mums buvo trošku –
Ne vandens reikėjo, o lūpų.
Ridinėjos saulė miškų,
Vėjas mišką po saule supo.
Supos ir melsvi lubinai –
Tie, kurie dabar geria rasą...
Netekėjo upė liūdnai –
Glostė krantą, kad neprarastų...
Glostei tu mane, ir abu
Viens nuo kito tąsyk ištirpom...
Ir tikėjom – amžiais taip bus –
Troškulys suriš tvirta kilpa.
Bet šešėliai tįso... Liūdnai
Sugirgždėjo prie gryčių svirtys...
..............................................
Ir supratome – amžinai
Tiktai upė savim saulę girdys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-01-19 20:10:06
... bet ir tas liūdnumas gražiai nusakytas :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2015-01-19 09:08:07
Patylėsiu, nes ir pats negaliu pabėgti nuo šulinių su svirtimis, nors dabar savo kraše jų jau nematau.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-19 08:04:21
Atpažįstamas autoriaus lyrinis jautrumas... šiltas ir su meile išreikštas jausmas...
...........................................................
„Vėjas mišką po saule supo“ labai patiko ši eilutė.
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-01-19 07:50:47
Kažkaip ne kaip lietiškai :).
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-01-19 00:29:56
Tiesiog priglausiu. Tokios šiltos, jautrios eilės...