Santrauka:
Įsiklausau ir girdžiu, kad kažkas krebžda. Mėginu užrašyti.
I.
Kalėjimas sukilo.
Ne Vilniaus Lukiškių, deja.
Ir ne anie,
kur Pravieniškėse, Kaune,
kur Šiauliuose ar Marijampolėj...
Marija, ar girdi,
kaip čia miniu tave?.
Skaudu, kai šitokia tiesa
kalėjimais po žemę vaikšto.
Kiek jų Lietuvoje?
Tačiau parodau tau į tą,
kuris sukilo manyje
ir siaučia, neprašydamas pasigailėti.
Marija, ar girdi
kaip čia miniu tave,
savo vardu apglosčiusią šį kraštą.
Iš kur kalėjimas manyje?
Iš kur ir kas jo kaliniai?
Šitie sukilėliai iš kur?
Ne taip skaudu, kad kryžių kelia.
Gal net mažiau skaudės, kai kals.
Kaip atsitiko, kad savy
kalėjimą pastačiau, Marija,
ir nemačiau?
Nejau taip atsitikę tik todėl,
kad sąžinėj kažkas ne taip?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-01-17 23:42:08
Giliai iš savęs...
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2015-01-17 14:11:43
Puiku. O tokių vaikščiojančių kalėjimų yra laaaabai daug, ypač dabartiniu laiku...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-17 10:20:49
Suvirpino širdį... artima jausena... priglausiu, gal net atmintinai išmoksiu... Nepaprastai į save įsigilinta ir sueiliuota... Įdomu, ar daug tokių kalėjimų vaikščiojančių...