Lyg po širdies sparnu,
Tylos ramybėj aušta rytas —
Apdovanoja siekiais tolimais.
Ir želmenys apsiverčia lediniam guoly,
Žadėdami pabusti, laikas kai prikels.
O kuždesy tame viltis užgimsta,
Nebodama sustingusių jausmų.
Krebždena kažin kas po saule vėl atgimti...
Žiema ir šaltis traukiasi – aplinkui taip šviesu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-09 23:42:49
Šviesu. Ne veltui ir toks pavadinimas.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2015-01-09 22:47:40
Įžvelgiu gilų jausmų protrūkį. Sėkmės,mieloji:))
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-01-09 18:43:01
Lyg po širdies sparnu,
Tylos ramybėj aušta rytas –
(Ir tyliai praveria krebždėjimams duris).
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2015-01-09 16:52:48
Džiaugiuosi kartu su tavimi...
Už tave.
Už save taip negebėčiau
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-01-09 13:58:30
Būtų gerai, kad žiema jau trauktųsi, man atrodo - ji dar neįsibėgėjo...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-01-09 11:08:34
Laumele, puikus darbelis, malonu skaityti
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-01-09 10:53:06
Ažūrinis ir lengvas pabudimas.