Santrauka:
Leidau sau truputį nukrypti nuo tipinio rimo (salą-kursavo, rūpesčius-blunkantį), nors man pačiam labai nekliūva... O ir eilėraščio struktūra neklasikinė: 1 ir 3 posmai skiriasi nuo 2 ir 4.
Nepyk, bet žodžių neatsiimu.
Mes paukščiai du nutūpę į tą pačią salą
Prieš prieplaukos mūrinį pylimą,
Kur neseniai dar garlaiviai kursavo.
Dar neseniai čia šurmuliavo žmonės –
Greičiau, griečiau! – įlipt į laivą ragino...
Nyku ir tuščia – vienišumo skonis
Karčia druska pažeidžia akių ragenas?
Nereikią žvelgt į kranto rūpesčius,
Tu dieną užsimerk – bangų mūša ramina.
Dabar ruduo, ir vėjas drasko blunkantį
„Išvyksime rytoj...“ nuo vasaros skelbimą.
Nepyk, kad žodžiai tartum drėgnas žvyras
Po kojom grikši saloje, kur esame...
......................................................................................
Antai – virš prieplaukos dangus žvaigždėm sužiro!
Mes – paukščiai du – ir tas žvaigždes sulesime...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-01-07 20:55:18
Į kurią pusę nukrypstat, vis vien pataikot ten, kur reikia – į puikios lyrikos krantus :)
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2015-01-07 14:10:28
Kartais vienodas kalbėjimas darosi nuobodus ir sau...Tad, jei yra galimybių ieškojimams tai nuostabu. Jūsų
kūryboje visada galima rasti vis naujo ir naujo...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-01-07 12:08:30
Gražus kalbėjimas kitaip.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-07 11:50:29
nukrypta nuo kurso labai žavingai...ir tie garlaiviai ir du paukščiai.. labai
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2015-01-07 05:10:28
Tai gerai, kad kitoks... Net labai.
Ir nemanau, kad santraukose ar kitaip reikia rodyti į tokius dalykus... Poezijoje jokie nukrypimai - ne nukrypimai. Svarbu, kaip tai į žmoguų ateina, .svarbu, kad ... paukščiai esame, žvaigždes lesame..
Ką ten žarijos kokios...
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-01-07 00:07:59
Kitoks...bet geras :) Limpa