Pro laiką...

Santrauka:
Taip jau išėjo, kad negaliu grįžti į brangias man vietas
Ir sniego dribsniai pro mane, pro laiką
Devintą ratą palietė, gyvenimą...
Tu man liepei – priimki skirtą naštą
Ir irkis rankom, kūnu, kaip tik galima.
 
Jei skyla kelias į takus link upės,
Ieškoki jos, praplaukiančios pro sutemas,
Dar man sakei – skubėk ir nepabūki...
Aš nekalta, kad kraujas teka drumzlinas,
 
Kad vėjas pučia į tave, į kelią...
Delnuos ryški žvaigždė suskyla. Sėlina
Lyg žingsniai nemiga. Ir vėlei gelia
Saldus Tėvynės kvapas, margos vėlumos.
- - - - - - - - - -
Nuo sniego dribsnių ant pečių, pro laiką
Pabyra siūlai, nukarpyti žirklėmis.
Tesninga... Vėjas te šešėlius vaikos...
Nelaukia nieks manęs... Tik medžiai virpantys.
spika

2014-12-28 00:06:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2014-12-28 17:25:03

Matyt, šturmano tarnyba ne kaip veikia. Pasakyk jam nuo manęs, kad šviesesnes  koordinates brėžtų: 
Nelaukia nieks manęs... Tik medžiai virpantys.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2014-12-28 15:21:35

Kartais gyvenimas taip papurto ir nubloškia...
...Tu man liepei – priimki skirtą naštą
Ir irkis rankom, kūnu, kaip tik galima.
..

Sėkmės įriantis iki tikslo pabaigos...


 

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-12-28 00:51:09

Liūdnas. Bet tai dažnai ir būna...

Vartotojas (-a): Viltenė

Sukurta: 2014-12-28 00:21:08

kaip liūdna... ypač pabaiga :(
nelaukia nieks manęs... Tik medžiai