Santrauka:
Taip jau išėjo, kad negaliu grįžti į brangias man vietas
Ir sniego dribsniai pro mane, pro laiką
Devintą ratą palietė, gyvenimą...
Tu man liepei – priimki skirtą naštą
Ir irkis rankom, kūnu, kaip tik galima.
Jei skyla kelias į takus link upės,
Ieškoki jos, praplaukiančios pro sutemas,
Dar man sakei – skubėk ir nepabūki...
Aš nekalta, kad kraujas teka drumzlinas,
Kad vėjas pučia į tave, į kelią...
Delnuos ryški žvaigždė suskyla. Sėlina
Lyg žingsniai nemiga. Ir vėlei gelia
Saldus Tėvynės kvapas, margos vėlumos.
- - - - - - - - - -
Nuo sniego dribsnių ant pečių, pro laiką
Pabyra siūlai, nukarpyti žirklėmis.
Tesninga... Vėjas te šešėlius vaikos...
Nelaukia nieks manęs... Tik medžiai virpantys.
spika
2014-12-28 00:06:40
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2014-12-28 17:25:03
Matyt, šturmano tarnyba ne kaip veikia. Pasakyk jam nuo manęs, kad šviesesnes koordinates brėžtų:
Nelaukia nieks manęs... Tik medžiai virpantys.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2014-12-28 15:21:35
Kartais gyvenimas taip papurto ir nubloškia...
...Tu man liepei – priimki skirtą naštą
Ir irkis rankom, kūnu, kaip tik galima...
Sėkmės įriantis iki tikslo pabaigos...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-28 00:51:09
Liūdnas. Bet tai dažnai ir būna...
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2014-12-28 00:21:08
kaip liūdna... ypač pabaiga :(
nelaukia nieks manęs... Tik medžiai