Ir sniego dribsniai pro mane, pro laiką
Devintą ratą palietė, gyvenimą...
Tu man liepei – priimki skirtą naštą
Ir irkis rankom, kūnu, kaip tik galima.
 
Jei skyla kelias į takus link upės,
Ieškoki jos, praplaukiančios pro sutemas,
Dar man sakei – skubėk ir nepabūki...
Aš nekalta, kad kraujas teka drumzlinas,
 
Kad vėjas pučia į tave, į kelią...
Delnuos ryški žvaigždė suskyla. Sėlina
Lyg žingsniai nemiga. Ir vėlei gelia
Saldus Tėvynės kvapas, margos vėlumos.
- - - - - - - - - -
Nuo sniego dribsnių ant pečių, pro laiką
Pabyra siūlai, nukarpyti žirklėmis.
Tesninga... Vėjas te šešėlius vaikos...
Nelaukia nieks manęs... Tik medžiai virpantys.