Santrauka:
Na, čia gal truputį daugiau nei elementarus giedrėjančios nakties be mėnulio aprašymas...
Šuva suloja ir nutyla.
Taip juoda, nors į žemę lįsk.
Kažkas pagriebęs smailią ylą
Išbado taškelius kelis
Pro kuriuos sunkias melsvos šviesos...
Na, ačiū, ačiū nors už tai,
Kad pamatau šešėlį liesą,
Ryškėja upė, jos krantai...
Staiga ir vėl šuva suloja.
Ir vėl nutyla... Man – baisu
Ir šiurpuliai nuo galo kojų
Atbėga ligi pat ausų.
Staiga vėjukas – pūst – ir žiebias
Danguj gausybė žiburių...
Atrodo, rinktumei į glėbį!
Tačiau žiūriu, žiūriu, žiūriu
Ir niekur nematau mėnulio.
Ei, plikas kriene, kurgi tu?!
........................................................
Vandens paviršiuj žvaigždės guli,
O senis vaikščioja krantu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-29 21:54:43
...labai jautriais pustoniais nutapyta tyli vienatvė paupyje.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-12-28 20:55:00
toks lengvas, lengvas...gera skaityti
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-12-28 09:21:07
Žaismės prisėtas šmaikštus žodis.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2014-12-28 01:18:06
Išties,
Manau, kad tik po Naujųjų pasirodys.
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2014-12-28 00:17:24
labai... LABAI LABAI. Negiriu, bet toks jau tas eilius :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-28 00:11:31
Kelis sykius perskaičiau. Nuotaikingas.Man priminė vaikystę, kai žaidėme slėpynių vėlai vakare, pasislėpę apgriuvusio mano rūsyje. Tamsu ir baugu...