Tik kartais...
Tik kartais nušvinta – užplūsta
Rausvi žiburiai tavo vienišą būstą –
Nuo lubų saulėtekiais bundančiais sninga
Ir būni laimingas...
Kaip viskas dėsninga –
Dulkėtose spintose knygos sudėtos:
Tai – tavo planetos, tai – tavo kometos,
Tai – tavo gyvenimas ir... jo likučiai.
Ir tu, ir jisai pasmerkti lėtai žūčiai:
Papūga narve ir nelaistytos gėlės,
Įdubusi sofa, kėdė, pagalvėlės,
Ir voras, kuris virš kompiuterio snaudžia,
Darbastalis, lempa, chalatas ir glaudės...
Visi, kas šalia ar yra tavo būste –
Tavy jie gyvena – tavy ir pražūsta...
..........................................................................
Bet kartais, kai būna saulėtekių pūgos,
Gėles tu palaistai, paleidi papūgą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-23 23:00:27
Bet kartais...
Reiškia, dar ne viskas prarasta... iki pirmojo sniego!
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2014-12-23 22:06:55
Gražus nušvitimas saulėtekiu. Tik kartais, bet būna...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-12-23 10:41:37
O taip - liūdesio apšviesta kasdienybė - nors ir realybė... gerai, kad su šviesuliukais...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2014-12-23 10:34:39
Atėjau pasidomėti, kas nauja prieškalėdiniame laike. Džiugu: gėlės palaistytos, narvelių gyvunija irgi laiminga, soti. Ko daugiau benorėti?. Deduosi kepurę atgal ant galvos --- ir būk dūtas, mielas žmogau. Iki.
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2014-12-23 01:20:54
Patiko...
Kažkas panašaus,
kažkur tai regėta,
gražiai čia kūrėjo
į krūvą sudėta...
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2014-12-23 00:06:57
Prašvitimai po nusivylimų. Žmogiška. Patiko.