Lietus kartojasi per visą dangų,
Tirštėja metų laikas, ir atrodo,
Kad languose šviesa apanka,
Įskilusi srovė dalina gruodį,
Dalina laiką šiapus ir anapus,
Prisijaukint savęs nebesuspėsiu,
Tuštėja kalendoriai, krenta lapai,
Lietus gesina paskutinę šviesą.
Tik pasakas kartoja naktys gilios
Be pabaigos, kol sutemos numiršta
Ant mano rankų, paukštis glosto tylą
Dangaus bemiegio, virpa ledo pirštai,
Užkimsta vėjas, seną jausmą pusto,
Ne staltiesė balta, juk taip nutinka,
Kad vidury gyvenimo prabustum
Ir patikėtum – sninga...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-22 21:20:56
Šio amžiaus laiko, pataisysiu... :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-12-22 19:34:09
Vaizdus pamatymas šio metų laiko... Puikus eil.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-12-22 10:20:25
Gerai pasakė Pelėda... išlaikyti, subrandinti...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-12-22 09:05:36
Tai, kas už sielos langų.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2014-12-22 09:03:10
Protingas. Atrodo išlaikytas, kaip geras vynas. O pabaigoje net ir dzievuliui pasiūlyti paragauti negėda.
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2014-12-22 08:50:17
Toks metų laikas, taip... bet kaip gražiai viskas sudėta ir tas laukimas...