kiekvieną rudenį pažadu
daugiau nebesekti akimis gervių virtinių
nebeskaičiuoti krintančių lapų
ir nebestovėti prie lango žvelgiant
į nesibaigiančias prieblandas
bet
dar vakar gliaudžiau kaštonus
kartu su dviem spindinčiom šypsenom
ridinėjome juos grindimis
žarstėme į visas puses lyg purslus jūroje
bet
ir vėl
klaidžiais labirintais atplūsta lietūs
naktinių lempų šviesoje šešėliai tampa
gremėzdiškai baugūs
mes slepiamės po antklodėmis
už karštų arbatos puodelių
šššššššššššš
tik dar vieną dieną
na gal keletą ir
pažadu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2014-10-07 11:52:14
Manau, kad rašė laimingas žmogus.
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2014-10-07 11:33:49
pažadukas:) pats kūrinys toks rudeniškas, nostalgiškas
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-10-07 11:33:22
Puikiai.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2014-10-07 11:12:38
Koks jaukus :)
lyg ir pamėkliukas, kaip rudens vakariniai šešėliai
vakarykščiame lietuje ir vėtroje
bet koks puikus
dėkui
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2014-10-07 08:51:38
patiko :)