Santrauka:
... o šį radau senoj užrašinėj.
Su prierašu:
1998 08 28 — atsakymas vaikams, kodėl reikia saugoti duoną.
Jau kerta rugius, jau kerta
atlingavęs, atpūkštęs rugpjūtis.
Kvepia palaukės, kvepia
gelsvai gilia šiluma.
Susėskim, vaikai, ant slenksčio,
pasaką seną paseksiu,
kaip duona namolio pareina
ir kodėl taip gardi jos pluta.
Jau kerta rugius, jau kerta...
Sugrįšiu, vaikai, prie to kelio,
kur moterys baltom skarelėm
lingavo pro aukštas gubas.
Kvepėjo diena saldžiarūgštė —
senolė duonelę minkė.
Kvepėjo tada visas kaimas
ajerais ir duona šventa.
Susėskim, vaikai, ant slenksčio,
sakydavo mano senolė,
pripylusi pieno ąsotį
pavakariams su pagrandžio pluta.
... jau kerta rugius, jau kerta.
Senolės lūpos dar šaukia:
susėskim, vaikai, ant slenksčio —
duona pareina šventa.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2014-09-01 21:13:05
Šis eilėraštis vertas daugiau dėmesio, negu susilaukia. Paprastas, nedaug dar redaguotas tekstas, kuriame ne slapstosi – atvirai buvoja poezija, - šis tekstas rodo, kaip tą poeziją galima atskleisti be įmantrumų. Gyvenimas, amžinas namų jaukumas. Lyg ir nieko nežinomo, naujo, o vis tiek neatrodo girdėta, pakartota.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-08-29 19:45:46
Puikus, gyvas darbelis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2014-08-29 17:26:22
noriu kaimiškos duonos.