Ir jeigu ilgai nesikelsi,
Pavargęs užmigsi ant rūko –
Nejausi, kad reikia tik balso
Ar šnabždesio galbūt pritrūko,
Ar žodžio, vienintelio žodžio,
Kad rasą nukrėstų iš ryto...
Miegosi ir tau pasirodys
Aplinkui taip viskas sulyta,
Kad rūkas sausesnis už upę,
Už dangų, už žemę, už žolę...
Bet lūpas priglaus kitos lūpos...
Paliksi vėl pėdas ant molio,
Ant dirvos, sudrėkusio smėlio –
Išgirdęs kaip skambina varpas
Budai...
.......................................................
Kada būsi išėjęs
Atminki, kas ištarė vardą,
Dar kartą, dar kartą, dar kartą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lolita
Sukurta: 2014-07-21 00:18:46
gerai, labai gerai... :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-07-19 20:58:36
Gera nubusti taip pažadintam... :) Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-07-19 16:44:01
vienu ypu perskaičiau ir taip viskas gražu, glotnu ir tikra, neturiu daugiau ko bepridėti
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-07-19 15:58:30
Tiesiog maudosi mano dūšia Jūsų eilėse. Nulenkiu galvą
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-07-19 14:33:53
man tai taip nebūna, kad rūkas sausesnis už viską, rūkas, dulksna, patinka, ir saulėta patinka, bet kad rūkas sausesnis už upę - jis net šlapesnis už upę, kadangi oda jį lygina su oru, o upėje, vandenyje, nėra palyginimo su oru - odai rūkas šlapesnis, drėgnesnis už vandenį. Gal Jūs nejautėte, neįsiklausėte - gal jums kas nors trukdė į tai įsiklausyti, ką jaučiate sąveikoje su rūku - trukdė kas nors, pavyzdžiui poreikis draugijos, ir iškreipė "koks yra rūkas"?.. ;) neturiu tokį sunkumų, kokie gali kažką čia (kaip yra dėstoma tekste) apnikti - ne mano... ir neturiu tokių prisirišimų, kad norėt "pakartot - pa-kar-tot..." - čia ir dabar pasaulis kinta, visada kinta, visada - tik matyk, jausk.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-07-19 13:00:32
Įdomiai, bet man Jūsų meilės lyrika labiau patinka...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2014-07-19 08:17:44
Oi, meilės poete, per anksti dar au apie tokia atmintį:
Atminki, dar kartą, dar kartą, dar kartą...
Kol dar aš neišėjęs, per anksti. O aš net ir nežadu į tokią kelionę. Kam, jeigu man gerai ir čia.
Būk drūtas!
Vartotojas (-a): žemiški sparnai
Sukurta: 2014-07-19 00:21:10
Paskutinės eilutės netikėtos, vėl grįžtama į pirminę lyrinio subjekto būseną. Neilgas eilėraštis, bet tiek jame veiksmo, kad neužtenka perskaityti vieną kartą. :) Dar kartą prisiminkime, jog atmintis išsaugotų brangius atsiminimus...