Ir jeigu ilgai nesikelsi,
Pavargęs užmigsi ant rūko –
Nejausi, kad reikia tik balso
Ar šnabždesio galbūt pritrūko,
Ar žodžio, vienintelio žodžio,
Kad rasą nukrėstų iš ryto...
 
Miegosi ir tau pasirodys
Aplinkui taip viskas sulyta,
Kad rūkas sausesnis už upę,
Už dangų, už žemę, už žolę...
 
Bet lūpas priglaus kitos lūpos...
 
Paliksi vėl pėdas ant molio,
Ant dirvos, sudrėkusio smėlio –
Išgirdęs kaip skambina varpas
Budai...
.......................................................
 
Kada būsi išėjęs
Atminki, kas ištarė vardą,
Dar kartą, dar kartą, dar kartą...