Pasieniais tylūs tarsi atversta knyga
Seni veidai ir niekas dieną žvakių negesina.
Kaip skulptoriaus iš medžio išdrožta mana karta,
Pritilusi – kas sekantis? O kas bus paskutinis?
Jaunų veiduos likimai vėl naujas raukšles rašys –
Karus, marus, šventes, dainas ir sunkų triūsą,
Bus kitos datos negandų, žmonių vardai kiti,
Bet krykštaus vėl kieme trečia karta po mūsų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2014-07-11 18:14:05
Patylėsiu, nes teisybės nei glostyti, nei pykinti neverta.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-07-09 14:39:38
Seni veidai pasieniais... Gilu!
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2014-07-09 12:41:44
...ir lai krykštauja n-toji laiminga karta po mūs...
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2014-07-09 10:39:04
Gili prasmė ir autoriaus mąstymas.
Ačiū. Filosofinių kūrinių yra mažai, rašykite, sėkmės :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-07-09 10:03:22
,,bus kitos datos, vardai kiti..." Bus - gyvenimas nestovi vietoje
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-07-08 19:59:08
Savaime aiški tėkmė su žvakėmis dieną, bet jei ir liūdna, tai tyliai, nes viskas taip yra ir negali būti kitaip.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-07-08 19:30:17
Kas kito lūpose skambėtų su kartėliu, pačiai išeina tiesiog kaip nenuginčijama tiesa, be niurzgėjimo, stoiškai. Gyvenimą aprėpiantys du posmai. Talpu.