Pasieniais tylūs tarsi atversta knyga
Seni veidai ir niekas dieną žvakių negesina.
Kaip skulptoriaus iš medžio išdrožta mana karta,
Pritilusi – kas sekantis? O kas bus paskutinis?
 
Jaunų veiduos likimai vėl naujas raukšles rašys –
Karus, marus, šventes, dainas ir sunkų triūsą,
Bus kitos datos negandų, žmonių vardai kiti,
Bet krykštaus vėl kieme trečia karta po mūsų.