Vos velku kojas,
Pavasario dangus.
Atgal nesigręžioju,
Ledas stingsta ramus.
Užsimerkiu tyliai –
Šilti garai debesų,
Mintys sustingusios žydi,
Tamsoje beveik šviesu...
... Skrenda dulkių lašeliai,
Drebu nuo tavo balso.
Maži kojų piršteliai
Prie durų kažko delsia.
O Tu šypsais ir šokinėji –
Aukštyn žemyn, aukštyn žemyn,
Nenumanai, kiek kartų į Tave žiūrėjau
Slapčia su stingstančia širdim.
Simuk
2014-02-25 17:58:02
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-04-01 17:52:10
Savitas, patiko. Gal ramus –> smaigus? Ir gal:
O tu šypsais ir šokinėji –
Aukštyn žemyn, aukštyn žemyn,
Nenumanai, kiek kart žiūrėjau
Slapčia, su stingstančia širdim...