Vos velku kojas,
Pavasario dangus.
Atgal nesigręžioju,
Ledas stingsta ramus.

Užsimerkiu tyliai –
Šilti garai debesų,
Mintys sustingusios žydi,
Tamsoje beveik šviesu...

... Skrenda dulkių lašeliai,
Drebu nuo tavo balso.
Maži kojų piršteliai
Prie durų kažko delsia.

O Tu šypsais ir šokinėji –
Aukštyn žemyn, aukštyn žemyn,
Nenumanai, kiek kartų į Tave žiūrėjau
Slapčia su stingstančia širdim.