Santrauka:
Aukštaitiškas graudumas baigia sugraužti mano menką sielą,
Aukštaitiškas graudumas
Baigia sugraužti mano menką sielą,
Kurią ir taip išdalinau pakelės restoranuose.
Rudeniui atidaviau savo mintis:
Savo liūdnas, verkiančias vakaro mintis.
Kalneliais išpuoštiems toliams - savo akis.
Rankos ir kojos apaugo pernykšte žole...
O kas liko Tau, mano meile?
O kas liko Tau?
Mano nenumaldomas,
Nei Tau, nei niekam kitam nereikalingas,
Mano neaprėpiamas, nesuvokiamas
Aukštaitiškas kalnelių graudumas.
Pagulbis 2006 09 01
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-09-02 18:36:04
Mano nenumaldomas,
Nei Tau, nei niekam kitam nereikalingas,
Mano neaprėpiamas, nesuvokiamas
Aukštaitiškas kalnelių graudumas.
Dėl žodžių sekos netaisyklingumo ne iš karto skaitytojui aišku, kas norėta pasakyti šiomis paskutinėmis eilutėmis. Manau, kad tai:
Nei Tau, nei kam kitam nereikalingas
Mano nenumaldomas, neaprėpiamas
Ir nesuvokiamas
Aukštaitiškas kalnelių graudumas.
Pradedu Pagulbio sielą apčiuopti (juokauju)... :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-09-02 07:37:20
Ruduo, brolau, prasideda.
Ateis pavasaris ir bus smagiau.