Aukštaitiškas graudumas
Baigia sugraužti mano menką sielą,
Kurią ir taip išdalinau pakelės restoranuose.
Rudeniui atidaviau savo mintis:
Savo liūdnas, verkiančias vakaro mintis.
Kalneliais išpuoštiems toliams - savo akis.
Rankos ir kojos apaugo pernykšte žole...
O kas liko Tau, mano meile?
O kas liko Tau?
Mano nenumaldomas,
Nei Tau, nei niekam kitam nereikalingas,
Mano neaprėpiamas, nesuvokiamas
Aukštaitiškas kalnelių graudumas.

Pagulbis 2006 09 01