Pralošiau
Pokerio stalas,
juodi smokingai
su vešliais antakiais,
vakarinės suknelės
pieštais antakiais.
Didžiausi statymai –
grafito gabalas,
mažiausi – gyvybė.
Sukčiauti draudžiama,
todėl visi basi.
Įtampa tvyro ir
ima visur niežtėti..
Net pats nepastebiu,
kad smokingui išdidžiai
kojas kasau.
Juntu – bučiuoja,
kairę ausį, žandą,
galiausiai į lūpas.
Vilioja, gundo,
flirtuoja.
Aš tvirtas –
greit pasidaviau,
bet lošiau toliau.
Finalas – užbaigiau
triumfuojančiai
su širdžių tūzu
ir kruvina nosine.
Velnias, pralošiau.
Gerai, kad
mažai stačiau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2014-01-30 11:09:53
įdomus ir šypsotis verčiantis kūrinys. įtampa jaučiama kūrinyje, kuri nepaleidžia skaitytoją. man patiko
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-30 03:08:47
Pradžioje rimtai galvojau, kad vaikis apie pokerį rašo. Galvoju, va, dar vienas (savęs neskaitau :)) ) kortų entuziastas, kurio jau į kazino nebeįleidžia. Bet įvykiai kita linkme pasisuko. Nieko, būna, aš pradžioje irgi su tais širdžių tūzais dažniausiai pralošdavau, o kartais net ir dideli statymai būdavo. Vėliau ateina patirtis, tada galima blefuoti su mažiausia korta ir laimėti :))) Bet tik blefas, nes, kaip sakiau, pradėsi apgaudinėti – šakės -- su kazino bus baigta :)))