Aš kartą pasibeldžiau į svetimus namus,
bet nieks neatidarė.
Stovėjau, laukiau kelerius metus
sušalęs kaip barzganas šuva Vasarį.
Pradėjau aš ieškot kažko tai šilto
kišenėse kaip nesavais nagais,
bet vien tik cigaretės dūmai virto
druido burtų pelenais.
Prabėgo metai dar keli
ir šiurena šuva nugaišo,
o prie jo kojų buvo pakišti
kvietimai nuo namo šeimininko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-01-07 21:52:33
Apie situacijos pasikeitimą gerai.
Pakoreguočiau:
kažko tai > neteiktinas vertinys, užtektų kažko be tai (ieškoti kažko šilto)
barzganas – gal tarmybė, nežinau, o vasaris – žinau, kad mėnuo, rašomas mažąja. Ar prasminga kūrinyje didžioji V?
galima būtų paskutinėje eilutėje kvietimai nuo namo šeimininko > kvietimai namo šeimininko