Šuva ir burtai
Aš kartą pasibeldžiau į svetimus namus,
bet nieks neatidarė.
Stovėjau, laukiau kelerius metus
sušalęs kaip barzganas šuva Vasarį.
Pradėjau aš ieškot kažko tai šilto
kišenėse kaip nesavais nagais,
bet vien tik cigaretės dūmai virto
druido burtų pelenais.
Prabėgo metai dar keli
ir šiurena šuva nugaišo,
o prie jo kojų buvo pakišti
kvietimai nuo namo šeimininko.