Santrauka:
tekstas be pabaigos
Vėlu. Toks jausmas, kad reiktų eiti miego. Paskęst debesyse sapnuojant ar pataluos, kol dar sąmonė gyva. Gali surast tūkstantį ir vieną priežastį, kodėl dabar nemiegi. Pradedi ieškoti...
Nėra. Nėra tos vienintelės. Tos nemigos priežasties, tos nakties, kuri galų gale pasibaigtų laimingai, kaip Šachrazados pasaka, tos vienos žvaigždės, kuriai nukritus pagaliau spėtum sugalvoti norą. Nėra tų akių grojant tai dainai, nėra grožio, nėra... Tik tamsoje švytintis kompiuterio ekranas, kur glaudiesi pasišviesti ir pasišildyti. Dabar nereikia nieko. Nereikia priežasties nemigai, nereikia tūkstančio ir vienos pasakos, nereikia norų ir žvaigždžių, krentančių į dangų. Nereikia nei akių, nei dainos, nei grožio.
Nereikia. Ar tikrai?
Kam išvis sau užduoti klausimus? Kam mąstyti, kam šypsotis, liūdėti, kam viskas, jei nieko nereikia? Atsakymas paprastas.
Tau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2014-01-07 14:54:46
tekstas kažkuo užburiantis, verčiantis suklusti, susimąstyti. tekstas be pabaigos:)
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-01-06 11:42:09
Dažniausiai taip ir yra – ekranai ir nepabaigiami rašteliai sau. O rytą kažkieno nemigos sukutį randa atsitiktinis skaitytojas. Ir iš tolių toliausių į kitus ekranus skrieja tai, ką labai seniai parašė galbūt taip pat nemigos prakalbintas jaunas poetas (atrodo, V. G.): Aš nieko kito, patikėk, tau duoti negaliu, / tiktai save, neužmirštuolių puokštę / ir eilėraštį.
Gal ir nemiga praėjo, o eilutės yra.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-01-05 17:01:25
Žvaigždės krenta iš dangaus ar "į dangų" ?:))
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2014-01-05 04:47:07
Tai ir galvoju, kodėl turėjau pabusti 4 val. ir įsijungti kompiuterį? Pasirodo, ne vienas šią naktį blūdiju.