Ji atėjo antra.
Palingavo lopšiu:
Tebūnie tau žemė lengva.
Žemė kaip žemė.
Užmerkus akis,
Ji visur ir visiems jau vienoda.
Nesvarbu, kad vienur
It nebuvus čia nieko
Lygina laikas kapus,
O kitur — paminklais apstojus.
Ir nedrįsk prasitart net lopšy,
Kad gimei po laiminga žvaigžde.
Tikros žvaigždės į lemtį nekris,
Tikros žvaigždės koncertams
Savęs neparduoda...
O ir žodyje savo kaip dukart po du,
Kaip Žemyna:
Aš atėjau tavęs priimti.
Aš ateisiu ir atsiimti‘
Kikuo, Eduardai, kikuo...
Ar reikia muzikos,
Poezijos ar reikia,
Kai deivė Mieželaitį supa?
Sustoju puslapį užvertęs
Ir tingai tartum akmenėlis pagalvoju:
Kažin, kur laikosi pasiimtieji jos?
Nenoriu, kad bent sieloje
Nebūtų šventės.
Ir netikiu,
Kad ji galėtų būt be jų.
Kikuo, Eduardai, kikuo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2013-12-18 19:11:17
Labai patiko, savitas toks stiliukas, idomus, man labai gerai persiskaitė, Ačiū
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-12-17 21:26:50
Graži dedikacija