nejučia nejučia nejučia
atsiveria durys už kurių
tuštuma
paskutinė stotis
tarsi vaiduoklio buveinė
kas rytą kas vakarą
šešėliai
vampyrai
išalkę klejoja aplink
mama mama
tavo kalėdinius sausainius
pamenu
minkėm tešlą abi nepamirštamo
skonio gal
sniego gal žolės gal lietaus o gal
vėjo kvapu
mano stoty laikas sustojo
nebetiksi
o rodyklės
tik pradžią ir pabaigą mini skaudžiai
gal gi niekas nevyko
nebuvo gal nieko
vien sapnas praslydęs tarp pirštų
laikinumo sotus
mano sielos ramybę vis
dirgina
tavo kvapą jaučiu
radaa
2013-12-17 14:49:12
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2014-01-27 17:34:46
Labai subtilus ir atmintį geliantis.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2013-12-18 11:31:06
Turtinga esi su tokia atmintimi
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-12-17 21:54:02
Artima. Ypač dabar. Aš ją nuolat sapnuoju...
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-12-17 18:15:27
Pajutau ir aš,prisiminiau savo seniai mirusią mamą
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2013-12-17 17:36:52
gal gi niekas nevyko
nebuvo gal nieko
vien sapnas praslydęs tarp pirštų
laikinumo sotus
mano sielos ramybę vis
dirgina -----
Tokį dirginimą pajutau visame. Kūrinys labai tinka vienai Autorės nuotraukai – dangus tarp medžių, lyg pleište...