nejučia nejučia nejučia
atsiveria durys už kurių
tuštuma

paskutinė stotis
tarsi vaiduoklio buveinė
kas rytą kas vakarą
šešėliai
vampyrai
išalkę klejoja aplink

mama mama
tavo kalėdinius sausainius
pamenu
minkėm tešlą abi nepamirštamo
skonio gal
sniego gal žolės gal lietaus o gal
vėjo kvapu

mano stoty laikas sustojo
nebetiksi
o rodyklės
tik pradžią ir pabaigą mini skaudžiai

gal gi niekas nevyko
nebuvo gal nieko
vien sapnas praslydęs tarp pirštų
laikinumo sotus
mano sielos ramybę vis
dirgina

tavo kvapą jaučiu