Žiemos sapnai
Mano vėtrungės tyli.
Plazda snaigių drugeliai lengvi
žibintų sietynuos.
Aš žinau —
tu miegi...
Sniego paukščiai balti
godžiai lesa žiemos naktų šydą.
Tu sapnuoji.
Šviesą delčios
semias vėjai į kiaurus dubenis,
byra dulkėm sidabras laukuos
tyliai, tyliai...
Taip tyliai,
kad nieko nebudintų.
Nebijok,
jei alsuoja žiema
tau į veidą,
širdį pusto —
tai tik sapno pasaulis,
ir tu bet kada
gali vasaroj vėl atsibusti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2013-12-16 23:03:32
gražus, mielas kūrinukas. man patiko
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-12-16 22:52:18
Lengvu teptuko prisilietimu nupieštas pasaulis. patiko
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-12-16 17:32:27
Puikiai. Man tokie jausminukai itin patinka. Nieko, atrodo, ypatingo, bet viskas savo vietose. Jaučiasi, kad autorė rašė to net nenorėdama, nes kada rašai širdimi, žodžiai patys susidėlioja į savo vietas.