Mes truputį tokie,
Kad norim mūšių,
Su savimi — taip pat.
Tikiu, kad daug tiesų
Dar vis be mūsų,
Užspringę nežinia.
Bet jos taip pat ateis į šitą būtį,
Ir kas dabar bepasakys —
Gal duona akmeniu išeis į javapjūtę,
O į namus keptais karveliais grįš.
Ir nesijuokite, prašau,
Mulkiu manęs nešaukit —
Kalbu tikėjimu (jis kuria stebuklus),
Kalbu enšteinais, nekartojančiais savęs,
O jie net ir toli toli po mūsų bus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): martinas
Sukurta: 2013-11-22 13:05:07
Petų metas, apie nieką dabar ir negalvoju tik apie keptus karvelius ;)
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-11-22 11:23:38
Kaipgi be mūšių, be tikėjimo. Taip ir ieškoma.