Rudenio lapų
Pūgos kiemuos –
Tai tik žaidimas spalvomis,
Kol paletėje
Liks pilkos ir niūrios,
Taip mėgstamos
Ilgakojų šešėlių,
Klajojančių arimais
Ir tirštais rūkais
Paskui gagenančius
Žąsų ir gervių trikampius.
Ošia medžiai vėjyje,
O kiekvieno lapo
Žygis žemėn –
Į tylą sminganti malda,
Kuri ištirpdo laiką.
Ir tada supranti,
Nėra pradžios,
Nėra pabaigos.
Yra tik dabartis,
Susipynusi vorų tinkluos.
Vieni išeina,
Kiti ateina –
Toksai būties verdiktas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): leternite
Sukurta: 2019-04-08 22:37:32
Kažkas nuostabaus...
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-10-15 19:49:27
Puikus
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2013-10-15 15:13:47
Mes visi kartojame tūkstančius kartų kitų sakytus žodžius. netgi mintis. Tad nieko blogo, kai jie atsikartoja aidu jaunųjų kūryboje naujose formose, naujuose ieškojimuose. Sveikintinas ėjimas į brandesnę kūrybą, gilesnį būties suvokimą.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2013-10-15 14:06:45
gražus rudens vaizdas