Rudenio lapų
Pūgos kiemuos –
Tai tik žaidimas spalvomis,
Kol paletėje
Liks pilkos ir niūrios,
Taip mėgstamos
Ilgakojų šešėlių,
Klajojančių arimais
Ir tirštais rūkais
Paskui gagenančius
Žąsų ir gervių trikampius.
Ošia medžiai vėjyje,
O kiekvieno lapo
Žygis žemėn –
Į tylą sminganti malda,
Kuri ištirpdo laiką.
Ir tada supranti,
Nėra pradžios,
Nėra pabaigos.
Yra tik dabartis,
Susipynusi vorų tinkluos.
Vieni išeina,
Kiti ateina –
Toksai būties verdiktas.