Aš nežinojau, kas tokia esi,
Bet debesis man angelo sparnu pamojo
Ir tam miglų pasauly – debesyj –
Paklydo laikas ir visi pavojai.
Miegojo dienos plunksnų pataluos,
O naktys su žvaigždėm gaudynių žaidė
Ir, rodės, praeitį kaskart greičiau vejuos –
Kur gyvenai – maža naivi mergaitė.
Ir tik drugiu pavirtus išskridai
(Ne vien tik paukščiai rudenį palieka),
Bet tolimų, svaigių dienų aidai
Staiga sugrįžo, kai neliko nieko –
Juk net klevai, sudegę ugnimi,
Su smilgomis kartojo spaliui maldą...
Tu atėjai tikėti manimi,
Tu atėjai gyvenime dar kartą.
.............................................................
Dabar žinau, kas tu tokia esi –
Tu – angelas, kuris sparnu pamojo.
Ir ne miglotas – baltas debesis
Yra gyvenimas, kurį ir vėl kartoju...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-09-10 01:49:15
Puikus palinkėjimas - perduosiu lydekoms ;)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-09-09 19:04:23
Nuo... iki - patiko. ;)
Linkiu dar kad sektųsi žuvis gaudant. :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2013-09-09 14:25:48
Būk drūtas. O meilėje tau sekasi...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-09-09 13:17:30
Toks jautrus ir mielas, tikra,puiki lyrika
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-09-09 11:40:31
Įtikinantis toks ano susitikimo prisiminimas - kartais tikrai būna taip. Gražu:)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-09-09 10:36:57
Šiltas,labai patiko
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2013-09-09 09:24:25
Taip, sklandūs ir ne banalūs jūsų eilėraščiai, bet aš tai laukiu visada daugiau tokių kietesnių, aštresnių, nes švelnių, romantiškų, svaigių, miglotų, kaip plunksniniai debesys, čia ir taip pakanka.
Ryšiai iš praeitų gyvenimų suveda žmones, būna, kad dar ir dar kartą. Gal tam, kad išspręsti tai, kas liko neišspręsta?