Santrauka:
Aš turiu žiurkėnę Džiungarijos. Nežinia kur jos tėvynė, bet ne Džiungarija. Kūrinėlis apie mano žiurkę.
Žiū! Ar matai?
Geltoname namelyje vata juda.
Tuojau iš mažo langelio,
Snukutis mielas kyštels.
Šmikutė atsibudo.
Kodėl?
Maža mergaitė groteles narvelio barškina,
Iš miego kelia.
Išėjo Šmikė iš žaliastogio namuko,
Tuoj ant rankų atsidūrė.
Išlipusi iš to šilto lifto,
Ėmė bėgti ir lakstyti lyg ir dykumoj.
Sofoje paleido ją!
Mažoji žiurkėnė švelniai Žiurke vadinama.
Kai pavargsta pasislepia kur tamsiau,
Ir užmigo saldžiai, saldžiai.
Tuomet ją švelniai paėmė.
Paglostė ir į narvelio namelį įdėjo.
Toks sportavimas tos mielos Žiurkiukės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-09-03 00:37:42
Na, tikra Šmikė Šmakė! Ir ta žinoma daina turbūt apie ją?..
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-09-03 00:02:30
Pasiilgstu urtės eilių. Va, dabar ir tas lietus už lango linksmiau barbena. Rašyk...
Vartotojas (-a): likaj
Sukurta: 2013-09-02 20:01:16
llabai mielas eilėraštukas,pralinksmino.Sėkmės tau,mergaite.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-09-02 16:40:54
Skaičiau, patiko ir sugalvojau savo eil. pavadinimą: Urtenijos žiurkė Mikė.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-09-02 15:08:16
Miela ta tavo Šmikė. Kai paūgėsi, manau, dar įdomiau parašysi.