Džiungarijos žiurkėnė Šmikė
Žiū! Ar matai?
Geltoname namelyje vata juda.
Tuojau iš mažo langelio,
Snukutis mielas kyštels.
Šmikutė atsibudo.
Kodėl?
Maža mergaitė groteles narvelio barškina,
Iš miego kelia.
Išėjo Šmikė iš žaliastogio namuko,
Tuoj ant rankų atsidūrė.
Išlipusi iš to šilto lifto,
Ėmė bėgti ir lakstyti lyg ir dykumoj.
Sofoje paleido ją!
Mažoji žiurkėnė švelniai Žiurke vadinama.
Kai pavargsta pasislepia kur tamsiau,
Ir užmigo saldžiai, saldžiai.
Tuomet ją švelniai paėmė.
Paglostė ir į narvelio namelį įdėjo.
Toks sportavimas tos mielos Žiurkiukės.