Kaip dukart du

Dievų daugėja,
Nors dar ir šiandien vis girdžiu,
Kaip iš seniai, kaip nuo vaikystės,
Kai poterius su prieskoniais kalbėjau,
Esą, nebeturėk kitų dievų, tik mane vieną.
Bet kaip, sakykite, nepagiedot Kumarbį?
Man net smagu,
Kad jis ne kur,
O savo sieloj išmintį sukaupęs,
Kad jis net ne danguj...

Kumarbis savo sieloje išmintį kaupia
Tartum deimantą išmintį užsimauna.


Poezija, ar šioj mano šaly
Daug girdi šitokią tave?
Ar nuvokia,
Kaip tu galingai žodyje atrodai?
Kaip dukart  du — lig skausmo paprasta:

Jis iš sosto pakilo bematant.
Paėmė rankon krivulę,
O kojas apmovė
Siaučiančiom vėtrom, kaip batais.
Pelėda

2013-09-01 06:24:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-09-01 13:36:55

Kumar biswas arba Kumarbishwas yra lyg ir koks hindi pranašas, poetas, bet kartu profesorius, žodžiu, kažkas iš naujųjų apaštalų. Pelėda savo pamąstymuose pradėjo nuo krikščionybės, perėjo į seniausią pasaulio religiją induizmą ir galiausiai reziumavo pagonybe ;) Manau, kai žmogus išmoko kalbėti, tai išmoko ir eiles kurti. Tiesa, kartais ir dar dabar galima aptikti „perliukų“, kur autoriai rašo akmens amžiaus stiliumi. :)

Vartotojas (-a): Medinis jogas

Sukurta: 2013-09-01 09:19:18

tai jau gal dar paprasčiau - kaip vienąkart vienas? :)