Te lieka, kaip yra, kaip buvo...
Ruduo.
Rasa gausi, šalta
Ant medžių, ant žolės,
Net ant kepurės mano.
Ir nežinau kodėl,
Tačiau atsimenu:
Penkiskart susikergė su Uola,
Dešimtkart su Uola jisai kergės...

Galbūt, manau,
Į liudininkus pakviečia mane
Poezija tikra
Ir aiški,
Kaip dangus žvaigždėtas.